Pasirinkti:
Įvairūs straipsniai
2007-12-08 14:51:00  : :  Amino rūgštys

Amino rūgštys yra baltymų sudedamoji dalis. Amino rūgščių molekulės tarpusavyje jungiasi ir sudaro įvairias grandinines struktūras (peptidus), suteikiančias skirtingų rūšių – kaulų, plaukų arba nagų – baltymams specifines savybes. Amino rūgštys – pagrindinis baltymų sintezės komponentas. Baltymų sintezė labai svarbi gyvybės palaikymui, nes ląstelės žūsta ir turi būti pakeičiamos naujomis.

Iš 24 žinomų amino rūgščių, kurios sudaro tūkstančius skirtingų baltymų kombinacijų, aštuonios laikomos nepakeičiamomis – leucinas, izoleucinas, valinas, metioninas, treoninas, lizinas, fenilalaninas ir triptofanas. Visų jų tam tikromis proporcijomis turi būti racione, nes žmogaus organizmas pats jų nepasigamina ir turi gauti su maistu. Jei nors vienos iš jų nėra arba trūksta, baltymų sintezė susilpnėja, arba sustoja. Tai ypač svarbu sportininkams – naujų raumenų statybos procesas tiesiog neįmanomas be amino rūgščių. Dėl tos pačios priežasties jų naudojimas labai svarbus vegetarams, kurie gauna „nepilnus“ augalinių amino rūgščių komplektus. Išaiškinta jog teigiamą poveikį daro ir atskiros amino rūgštys – „degina“ riebalus, gydo nuplikimą, impotenciją, atpalaiduoja stresinėse situacijose ir t.t. Kai kurios amino rūgštys, kurių organizmas pasigamina nepakankamai, pavyzdžiui argininas, laikomos pusiau nepakeičiamomis. 

Amino rūgščių kompleksai sporte naudojami siekiant greitesnio atsigavimo po treniruotės (superkompensacija). Indeksas (pvz. Amino 2700) nurodo ne tik amino rūgščių koncentraciją porcijoje (2,7g), bet ir per kokį laiką jos bus pasisavinamos, tai ypač svarbu potreniruotinio anabolinio lango periodu. Mokslininkai nustatė, jog užgeriant amino rūgštis 7 procentų gliukozės tirpalu iškart po treniruotės (pvz. 1 valgomasis šaukštas gliukozės (14g) ištirpinama 200ml vandens ir šiuo tirpalu užgeriamos amino rūgštys), anabolizmo lygis gali pakilti 400% sekančioms 2 valandoms – o juk šito ir siekia atletai. 

Amino rūgščių naudojimas pagerina ne tik raumenų augimą, jos skatina geresnį smegenų darbą, padeda greičiau gyti žaizdoms, gerina plaukų bei nagų būklę. 
   
Per didelių amino rūgščių kiekių neturėtų naudoti paaugliai (jiems geriau tiktų išrūgų baltymai), bei pagyvenę (virš 60m) žmonės. Kadangi per dideli amino rūgščių kiekiai apsunkina inkstų bei kepenų veiklą. Paaugliams ji dar galutinai nesusiformavusi, o pagyvenusių žmonių ji sulėtėjusi.
 ATGAL Į VIRŠŲ