Pasirinkti:
Įvairūs straipsniai
2008-06-05 08:30:00  : :  ŽALINGI ĮPROČIAI IR CUKRINIS DIABETAS

Pastaruoju metu medicininėje literatūroje vis dažniau sutinkamas terminas civilizacijos ligos. Jis reiškia ligas, atsirandančias dėl žmonių neatsakingo ir neteisingo civilizacijos galimybių panaudojimo.

Pasaulyje gausėja žmonių, ilgėja jų gyvenimo trukmė. Daug jų gyvena didmiesčiuose, miestuose gana sėsliai, patiria stresą, maitinasi rafinuotu, riebiu, kaloringu, nesveiku maistu. Tokios gyvensenos pasekmė – dažnėjantis cukrinis diabetas. Įtakos turi ir nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas.

Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis nuo šios ligos kenčia daugiau kaip 190 milijonų pasaulio gyventojų. Labai svarbus faktas – per 15 pastarųjų metų sergančiųjų šia liga padaugėjo net 6 kartus.

Jeigu neužkirsime kelio epidemijai, 2025m., cukriniu diabetu sirgs 330 mln. žmonių. Išsivysčiusiuose šalyse cukrinis diabetas pagal mirties priežastis užima ketvirtą vietą.

Žmogiškoji ir ekonominė diabeto žala galėtų būti sumažinta iš esmės, investuojant į profilaktiką, ankstyvą ligos nustatymą, vengiant komplikacijų.
 
1. KĄ MES ŽINOME APIE CUKRINĮ DIABETĄ?

1.1 KAS YRA CUKRINIS DIABETAS?

Diabetu vadinama chroniška ar visą gyvenimą trunkanti liga, dėl kurios sutrinka medžiagų apykaita, t.y. procesas, kuris paverčia maisto medžiagas energija. Sergant diabetu, sutrinka angliavandenių (cukraus ir krakmolo), riebalų ir baltymų apykaita. Vystantis cukraligei svarbiausias vaidmuo tenka insulinui – kasos hormonui, kuris padeda cukrui patekti į ląstelės vidų.

Žmogaus kūnas sudarytas iš milijonų ląstelių ir kiekviena iš jų atlieka savo funkciją. Kad ląstelės galėtų naudoti gliukozę, ši turi patekti į ląstelę. Būtent tam ir reikalingas insulinas. Insulinas užtikrina, kad ląstelė visada gautų pakankamai energijos.

1.2 CUKRINIO DIABETO POŽYMIAI

• Blogai gyjančios žaizdos.
• Darbingumo sumažėjimas.
• Dažnas šlapinimasis.
• Kūno masės mažėjimas.
• Potencijos sutrikimas.
• Mėnesinių ciklo sutrikimas.
• Nuovargis.
• Ttoškulys.
• Odos niežėjimas.
• Lytinių organų niežėjimas.

1.3 CUKRINIO DIABETO TIPAI
 
Cukrinio diabeto tipai:

I tipo diabetas. Dažniausiai juo serga vaikai ir paaugliai. Šiuo atveju kasos β ląstelės negamina pakankamai insulino. Todėl kasdien reikia šio preparato injekcijų, kruopščiai sekant kraujo gliukozės kiekį. Priešingu atveju ligonis gali mirti. Iš visų diabetu sergančių žmonių 5 – 10 % yra I tipo ligoniai.
 
II tipo diabetas yra dažnesnė šios ligos forma. Juo serga suaugę ar vyresnio amžiaus žmonės, neretai per daug sveriantys.
II tipo cukrinis diabetas ne visada yra gydomas insulino injekcijomis. Kartais ligą pavyksta kontroliuoti subalansuota dieta, kūno masės mažinimu, fiziniu aktyvumu. Jei šių priemonių nepakanka ligos kontrolei, skiriamas gydymas tabletėmis. Iš visų diabetu sergančių žmonių 90 – 95 % yra II tipo ligoniai.

1.4 CUKRINIO DIABETO KOMPLIKACIJOS

• Sergančiuosius diabetu 2 – 4 kartus dažniau nei kitus žmones kankina  širdies bei kraujagyslių ligos (miokardo infarktas, stenokardija).
• Diabetinė nefropatija (inkstų pažeidimas).
• Diabetinė retinopatija (akių tinklainės smulkiųjų kraujagyslių pažeidimas).
• Diabetinė neuropatija (nervų sistemos pažeidimas).

1.5 RIZIKOS VEIKSNIAI

Didžiąja dalimi šios ligos išsivystymą lemia  nuo gyvensenos tiesiogiai priklausomi veiksniai:
• Netinkama mityba (pernelyg didelis lengvai virškinamų angliavandenių kiekis, sočiųjų riebalų vartojimas).
• Nesaikingas alkoholio vartojimas.
• Rūkymas.
• Per mažas fizinis aktyvumas.
• Ilgalaikė nervinė įtampa ar psichikos traumos.

1.6 SERGANČIŲJŲ DAUGĖJA

Prognozuojama, kad ligos plitimo mąstai ateityje neletės. Iki 2025m. diabetikų skaičius gali išaugti iki 300 mln. žmonių. Ypač greitai auga sergančiųjų antro tipo diabetu skaičius. Cukrinio diabeto plitimas neaplenkė ir Lietuvos. Vakarietiško gyvenimo stiliaus plitimas, sėslus gyvenimo būdas, visuomenės senėjimas, netinkama mityba – visa tai skatina diabeto plitimą.

2. NETINKAMOS MITYBOS ŽALA
 
Mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių mūsų sveikatą. PSO duomenimis, netinkama mityba ir padidėjusi maisto tarša didina gyventojų mirtingumą. Nutukimas tampa vis didesne problema, jam esant yra didesnė tikimybė susirgti II tipo diabetu. Gausus cukraus vartojimas skatina nutukimą ir diabeto vystymąsi.
Mūsų maistas yra labai kaloringas, o fizinio aktyvumo stoka skatina nutukimą bei padidėjusią riebalų kaupimosi kepenyse riziką, be to, nutukimas cukrinio diabeto veiksnys. Nutukusiems didėja laisvųjų riebalų rūgščių kraujo plazmoje ir kartu didėja ir trigliceridų kiekis, vystosi rezistencija insulinui. Nutukusiems dėl insulino rezistencijos didėja gliukozės koncentracija kraujo plazmoje ir kartu didėja kompensacinis  insulino atsipalaidavimas. Kai kompensacinis insulino atsipalaidavimas būna nepakankamas formuojasi cukrinis diabetes.

Dieta yra reikšminga ir kaip gydymo priemonė, ir kaip profilaktinė priemonė siekiant išvengti diabeto. Savo mityboje reikėtų mažinti dalį produktų, kuriuose yra lengvai įsisavinamų angliavandenių. Jie ne tik tiekia į kraują didesnį gliukozės kiekį, bet ir padidina apetitą, taip išprovokuodami persivalgymą.

Ypač pavojingais skaitomi sotieji riebalai ir rūgštys. Jie blokuoja insulino veikimą, nors jo pasigamina pakankamai, organizmas negali pilnai jo panaudoti.
Išeitis – polinesotieji ir monosotieji riebalai. Jų yra jūros gėrybėse ir augaliniame aliejuje, bet ir jų vartoti reikėtų saikingai, optimalus kiekis 25 – 30 g. į dieną.
Rekomenduojama valgyti maždaug tuo pačiu laiku, paskirstant maistą 5-6 kartus per dieną. Venkite gryno cukraus turinčių produktų (cukraus, medaus, sirupo, uogienių, saldainių, pyragaičių, saldžių gėrimų, tortų). Galite naudoti dirbtinus saldiklius: sachariną, aspartamą. Valgykite mažiau riebalų, ypač gyvulinės kilmės. Tinka liesa mėsa, paukštiena, žuvis, liesi pieno produktai. Kasdien valgykite daug daržovių ir nedaug vaisių. Vartokite daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto – tai lėtina angliavandenių pasisavinimą iš virškinimo trakto.

3. NESAIKINGAS ALKOHOLIO VARTOJIMAS IR DIABETAS

Šiandien nustatyta, kad visuose alkoholiniuose gėrimuose yra  etilo alkoholio. Tai narkotikas, kurio nedidelis kiekis veikia svaiginamai, atpalaiduojamai, gerina nuotaiką. Alkoholis yra slopinanti cheminė medžiaga, kuri veikia panašiai kaip migdomieji vaistai. Didesnės alkoholio dozės sutrikdo psichinę veiklą iki sąmonės praradimo ir net mirties. Dažnas alkoholio vartojimas per ilgesnį laiką taip paveikia nervų sistemą, kad be alkoholio ji nebegali gerai funkcionuoti: žmogus patiria vadinamuosius abstinencijos reiškinius ir jaučiasi taip blogai, jog turi vėl išgerti nors ir nedaug alkoholio, kad savijauta pagerėtų. Taip tampama priklausomu nuo alkoholio – alkoholiku.

Su nesaikingu alkoholio vartojimu siejasi daug fizinių problemų, tarp jų ir cukrinis diabetas. Sergantiems žmonėms reikėtų saugotis alkoholio dėl staigiai mažėjančio kraujyje gliukozės kiekio.

Alkoholis nėra maistas. Jis neaprūpina organizmo maisto medžiagomis. Daugelį valandų alkoholis lieka organizme, todėl tuo laiku gliukozė  iš kepenų į kraują nepatenka. Mokslininkai stebėjo moteris, kurios vartojo alkoholį. Jie nustebo pamatę, kad moterims, kurių sveikata normalios būklės, saikingai vartojant (1,5 taurę vyno)  į dieną, ženkliai sumažina antro tipo diabeto riziką, bet šio kiekio viršijimas pavojingas, ypač lieknoms moterims. Specialistai nepataria gerti vyrams daugiau kaip dvi taures vyno per dieną.

Su alkoholiu elgtis reikia atsargiai, jį geriau vartoti kai mes valgome. Jeigu vartojame antidiabetinius ar prediabetinius vaistus ar turime genetinį polinkį susirgimui, nuo alkoholio vartojimo reikėtų atsisakytio visiškai.

4. FIZINIO AKTYVUMO ĮTAKA DIABETUI

Šiuolaikinis mūsų gyvenimas tapo sėslesnis, automobiliai, sėdimas darbas atima galimybę daugiau judėti. Mankšta ir judėjimas sveika visiems, o ypač diabetu sergantiems žmonėms. Deja retas galėtų tuo pasididžiuoti. Tuo tarpu mankšta yra “ vaistas”, kuris nieko nekainuoja žmogui. Taigi būti fiziškai aktyviems svarbu kiekvienam, o ypač sergantiems diabetu.

Dirbdamas, tvarkydamasis buityje, poilsiaudamas ar sportuodamas žmogus atlieka įvairius judesius. Tų judesių suma per tam tikrą laiko vienetą vadinama  fiziniu aktyvumu.

Mankšta, judejimas, saikingas sportas – svarbi profilaktikos priemonė nuo nutukimo ir nuo antro tipo diabeto. Sąmoninga, tikslinga fizinė veikla – naudinga visapusiškai.

Endokrinologai teigia, kad dėka 30 – 40 min. greito ėjimo (5 kartus į savaitę), diabeto susirgimo rizika sumažėja 40 %. Esant aktyviam gyvenimo būdui medžiagų apykaitos procesai pagreitėja.

Mechanizmas yra toks: treniruodami raumenis mes priverčiame juos aktyviai naudoti iš kraujo esantį cukrų, nes jis yra raumeninio audinio kūras, skirtas darbui. Raumenys sunaudoja gliukozę ir jos kiekis kraujyje sumažėja. Sporto dėka mes lieknėjame.

Eksperimentais įrodyta, kad jeigu turintys viršsvorį sulieknėja 7 – 10 % ir dar 5 kartus savaiteje atlieka 30 min. pasivaikščiojimus, diabeto rizika sumažėja 58%.
Pasijuntame geriau, nes fizinis aktyvumas mažina ir psichologinę įtampą. Judėjimas iš dalies pakeis vaistus, o vaistai judėjimo niekada.

Fizinė veikla ir jos poveikis gliukozės koncentracijai kraujyje:
• Padidina insulino veiksmingumą.
• Padidėja insulino pasisavinimas iš injekcijos vietos.
• Pagerėja gliukozės pasisavinimas, nedidinant insulino kiekio.

5. ILGALAIKĖ NERVINĖ ĮTAMPA IR DIABETAS

Manoma, kad ilgai patiriamas stresas gali sukelti cukrinį diabetą. Jau seniai nėra naujiena, kad tarp fiziologinio streso ir blogos diabeto kontrolės yra ryšys. Ir vėliau gydytojai pripažino stresą kaip ligų rizikos veiksnį. Mokslas įrodė, kad stresas gali tiek sukelti diabetą, tiek pabloginti jo kontrolę. Fiziologinis stresas gali sąlygoti daugelį ligų. Sergančiajam II tipo diabetu stresas gali keisti kraujo gliukozės kiekį.

Streso metu hormonai, pvz., adrenalinas, kortizolis, pirmiausia naudoja jau paruoštas energetines medžiagas, įskaitant gliukozę bei riebiąsias rūgštis. Per nervines galūnėles reguliuojama kasos veikla, mažėja insulino sekrecija ir darbas, todėl organizme gausėja gliukozės. Jei žmogus neserga diabetu, tai šios energetinės medžiagos greit sunaudojamos ir gliukozė tampa normali. Jei žmogus serga diabetu, gliukozė nemažėja. Kepenys, raumenys ir riebalinis audinys stokoja energetinių medžiagų. Kepenys išskiria daugiau glikogeno, kad gautų reikiamų medžiagų. Kraujyje dar gausėja gliukozės - nuolatinė hiperglikemija.

Stresas ir I tipo cukrinis diabetas

Tikslių I tipo cukrinio diabeto priežasčių nežinoma. Tai gali lemti organizmo autoimuniniai procesai ir kitos priežastys. Sergant šio tipo diabetu, organizme vystosi absoliutus insulino deficitas. Insulino injekcijos yra gyvybiškai reikalingos. Šį cukrinį diabetą yra sunkiau kontroliuoti nei II tipo. Nėra tikslių duomenų, kad stresas gali turėti reikšmės sirgti I tipo diabetu. Tačiau stresas ir čia turi įtaką blogesniems diabeto kontrolės rezultatams.
Stresas ir II tipo cukrinis diabetes
Ilgalaikis, pastovus stresas yra svarbus II tipo cukriniu diabetu susirgimo veiksnys. Tyrimai įrodo, kad stresas lemia ligą ypač tiems žmonėms, kurie turi polinkį sirgti diabetu. Stresas palaiko organizme gausesnę kraujo gliukozę. Esant nuolatiniam stresui, sunkiau kontroliuoti cukrinio diabeto eigą ir siekti geresnės sveikatos.

6. SVEIKATOS TIKRINIMO BUTINUMAS

Labai daug žmonių yra besimptomėje prediabetinėje būsenoje. Ilgą laiką cukraus kiekis kraujyje būna šiek tiek aukščiau leistinos ribos (medikai tai vadina hiperglikemija ), o šitokią būseną galima pamatyti tik atlikus kraujo tirymą. Deja ne visi žmonės rūpinasi periodiniu sveikatos tikrinimu. Remiantis statistiniais duomenimis dauguma prediabetikų po dešimties metų pereina į gretas tų, kurie serga II tipo diabetu.

Todėl žmonės turintys padidintą riziką (nutukimą, turi diabetu sergančių giminių, moterys, gimdžiusios virš 4 kg. vaikus), periodiškai turėtų atlikti gliukozes kiekio kraujyje tirymą. Kūno masės normalizavimas, fizinis aktyvumas – svarbiausi cukrinio diabeto profilaktikos veiksniai.
IŠVADOS
 
Cukrinis diabetas yra lėtinė liga, kuriai esant organizmas negamina pakankamai insulino ar nesugeba jo tinkamai panaudoti. Diabetas būna I ir II tipo. Sergančius diabetu 2-4 kartus kamuoja širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų pažeidimas, nervų sistemos pažeidimas, akių tinklainės smulkiųjų kraujagyslių pažeidimai.

Iki 2025 m. diabetikų skaičius gali išaugti iki 300 mln. žmonių. Tyrimų duomenimis nustatyta, kad 25% vyresnių nei 20 metų žmonių, susiduria mažiausiai su trimis rizikos faktoriais (netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka, akkoholio vartojimas), kurie ir didina diabeto riziką.

Nutukimas tampa vis didesne problema, kuri ypač aktuali išsivysčiusių šalių gyventojams. Fizinio aktyvumo stoka skatina nutukimą, o jis savo ruožtu didina susirgimo diabetu riziką. Su nesaikingu alkoholio vartojimu siejasi daug fizinių problemų, tarp jų – cukrinis diabetas. Ilgalaikis, pastovus stresas yra svarbus cukriniu diabetu susirgimo veiksnys.

Jei mes nepakeisime savo gyvenimo įpročių, tai neišvengsime cukrinio diabeto pandemijos.

 ATGAL Į VIRŠŲ