Menstruacijos ir sportas

 

Pagal periodinius pakitimus kiaušidėse lytinio ciklo metu kartu ritmiškai kinta kiaušidžių struktūra, lytinių hormonų kiekis kraujyje ir gimdos gleivinė. Šių kitimų pasekmės - kas keturias savaites pasikartojančios menstruacijos: 3-5 dienas trunkantis kraujavimas iš lytinių organų. Skiriamos trys moters lytinio ciklo fazės:
• folikulinė - folikulo brendimas;
• ovuliacija - geriausias apvaisinimas;
• luteininė - geltonkūnio susidarymas: gonadotropiną! (FSH, LH) inicijuoja folikulo augimą, brendimą, ovuliaciją ir geltonkūnio susidarymą

Folikulinė fazė prasideda pasibaigus menstruacijai ir tęsiasi 15 dienų. Šioje fazėje folikulo vystymąsi, jo augimą kiaušidėse aktyvuoja didėjantis FSH ir LH kiekis. Jie skatina folikulo augimą ir hormono estradiolio sekreciją. Folikulo apimčiai sparčiai didėjant, susidaro fiziologinės sąlygos įvykti ovuliacijai. Per moters lytinio aktyvumo laikotarpį kiaušidėse subręsta apie 400 folikulų.

Ovuliacijos fazė. 14-tą lytinio ciklo dieną, ryškiai padidėjus LH bei FSH ir estradiolio kiekiui kraujyje, folikulas plyšta ir kiaušinėlis iškrenta iš jo. Tai ovuliacija.
Luteininė fazė. Per kelias valandas po ovuliacijos folikulas virsta geltonkūniu. Jo grūdėtosios luteininės ląstelės prisipildo lipidų ir įgauna gelsvą spalvą. Geltonkūnis funkcionuoja 10-12 dienų ir sekretuoja hormoną progesteroną. Šioje fazėje progesterono kiekis padidėja kelis kartus, pakyla kūno temperatūra (37,3°C), greitėja kvėpavimas, padažnėja pulsas. Tai geriausias apvaisinimo laikotarpis. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas 7-8 dieną po ovuliacijos, geltonkunis pradeda nykti ir 12 dieną virsta baltuoju kūnu. Tuomet ryškiai sumažėja progesterono ir didėja FSH koncentracija kraujyje: prasideda kraujavimas iš gimdos – menstruacija.
Menstruacijos tęsiasi 3-5 dienas ir reguliariai kartojasi kas 28-30 dienų. Jų metu pasišalina atkrentančioji gimdos gleivinės dalis ir neapvaisintas kiaušinėlis. Menstruacijų metu moters organizmas netenka 50-200 ml kraujo. Jų metu kraujas nekreša, kadangi išsiskiria daug fibrinolizino. Su nekrozinėmis medžiagomis išsiskiria didelis leukocitų kiekis, todėl gimda šioje fazėje yra rezistentiška infekcijai.

Moters lytiniam ciklui didelę įtaką turi CNS būklė. Stiprūs, stresiniai dirgikliai, neigiamos emocijos gali slopinti moters lytinį ciklą, kartais net visai išnykta menstruacijos.

Ryšys tarp menstruacijų ir sportinių pasiekimų yra sudėtingas ir labai individualus. Kai kurios moterys priešmenstruaciniu metu yra ypač dirglios, jautrios, greitai pravirksta, o kitos – beveik nejaučia jokių pasikeitimų. Kai kurios sportininkės jaučia įvairius nepatogumus ir negali optimaliai startuoti, kitos – menstruacijų metu ar prieš jas, varžybose dalyvauja labai sėkmingai įvairiose sporto šakose – lengvojoje atletikoje, plaukime, krepšinyje, gimnastikoje ir t.t.

Eilę metų apie menstruacijų ir sportinių pasiekimų ryšį sklando įvairiausi mitai. Dažniausiai manoma, kad jos gali trukdyti pasiekti aukštų sportinių rezultatų. Netgi tos moterys kurios jausdavo mažai nepatogumų jaudindavosi, kad mėnesinės gali pakenkti pasiekti geriausią formą bei rezultatus atsakingiausiose varžybose. Arba, kad mėnesinių metu jos negalės treniruotis, o jeigu treniruosis – sau pakenks. Tačiau, tiek anksčiau, tiek paskutinieji atlikti tyrimai nepatvirtino hipotezės, kad menstruacijos neigiamai veikia sportinius pasiekimus. Tačiau, visgi, reikia pažymėti, kad menstruacijų metų įvyksta kai kurių fizinių savybių pasikeitimai. Kelios dienos prieš menstruacijas ir per pirmąsias dvi dienas gali šiek tiek pablogėti judesių koordinacija, o jėga, darbingumas, aerobinės ir anaerobinės organizmo galimybės viso ciklo metu išlieka stabilios, bei tokios pat kaip ciklo viduryje. Be to daugiau nei ketvirtadalis sportininkių (tai gali būti ir psichologinė nuostata) mano, kad jų sportiniai rezultatai sumažėja likus savaitei iki ciklo pradžios. Tuo dažniau skundžiasi ilgų nuotolių bėgikės, šokėjos, irkluotojos, kitų ištvermės sporto šakų sportininkės bei tenisininkės, rečiausiai – jėgos greitumo šakų atstovės – sprinterės, gimnastės, kai kurių žaidybinių sporto šakų sportininkės.

Apklausų rezultatai rodo, kad menstruacijos veikia jų sportinius pasiekimus. Kai kurios sportininkės (daugiausiai tai moterys iki 35 metų amžiaus) nejaučia būdingų menstruacijoms pojūčių – psichinės įtampos arba skausmų pilvo apačioje. Kuo jaunesnė ir smulkesnė (iki tam tikrų ribų) moteris tuo mažesnė tikimybė, kad ciklas neigiamai paveiks sportinį rezultatą.

Tačiau kita dalis apklaustų moterų (mažiau iki 35 ir daugiau virš 35 metų amžiaus) pažymi, kad joms pasireiškia vienas ar keli simptomai: svorio padidėjimas, depresija, įtampa, nerimas, letarginės būsenos, dirglumas, bukas skausmas ir sunkumas pilvo srityje, pykinimas, vidurių užkietėjimas, juosmens, galvos, krūtų skausmai, sunkumas krūtinėje. Nežiūrint to, moterys demonstruoja gerus sportinius rezultatus. Sportuojančios moterys lengviau iškenčia skausmą lyginant jas su mažai judriomis, sportuojančios turi pakankamai savidisciplinos ir motyvacijos, kad neatsižvelgdamos į negalavimus atliktų fizinius pratimus ar treniruočių metu samoningai atsiribotų ir ignoruotų negalavimus. Be to sportuojančioms moterims paprastai išryškėja mažiau simptomų.

Kiekvienu konkrečiu atveju simptomai ir fizinės būklės yra individualios. Tačiau akivaizdu, kad priešmenstruaciniam laikotarpiui būdinga įtampa bei, taip vadinami, menstruaciniai spazmai turi fiziologinį pagrindą. Ilgus amžius buvo manoma, kad priešmenstruaciniu laikotarpiu jaučiami nepatogumai yra psichologinio pobūdžio. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad moterų jaučiami simptomai yra sąlygoti organizme vykstančių biocheminių procesų, o ne moteriška isterija.
Kad ir kokios būtų negalavimų priežastys fiziniai pratimai palengvina mentruacinį laikotarpi. Aktyvios moterys žymiai rečiau jaučia priešmenstruacinius ir menstruacinius simptomus, o fiziniai pratimai sumažina simptomų pasireiškimą.

Kai kurie mitai dėl menstruacijų susiję su plaukiojimu baseine. Galima išgirsti nuomonę, kad plaukiojimas didina spazmus. Galbūt tai ir tiesa, tačiau tik tuo atveju jeigu plaukiojama šaltame vandenyje. Šiltas vanduo negali būti spazmų priežastis.

Daugelį jaudina mintis, kad menstruacijų metu išsiskiriančios išskyros galėtų užteršti baseiną. Tai – sena pasaka. Vanduo negali laisvai cirkuliuoti po gimdą. Atlikti tyrimai parodė, kad bakterijų kiekis vandenyje nesiskyrė po to kai jame maudėsi moterys menstruacinio laikotarpio metu. Bakterijų kiekis priklausė nuo jų kiekio ant moters odos, bet ne nuo menstruacijų. Netgi, kai moterys plaukiojo baseine nenaudodamos jokių apsauginių priemonių bakterijų kiekis nepadidėjo.

 

Padidėjęs skysčių kiekis organizme (būdinga mestruacijoms) sukelia daugelį problemų. Kai vanduo užsilaiko ląstelėse ir tarp jų (tarpląstelinis skystis) atsiranda sunkumo ir sukaustymo jausmas. Skysčių užsilaikymas ir sukelia svorio padidėjimą. Perteklinis skystis taip pat spaudžia galvos ir stuburo smegenų nervines galūnes, o tai sukelia galvos bei juosmens skausmus, nuotaikų pasikeitimus. Nuo perteklinio skysčio pabrinksta kojos ir padidėja krūtinė, atsiranda skausmingumas, pykinimas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas. Kol kas niekas negali pasakyti kodėl menstruacijų metų pradeda kauptis skysčiai. Estrogenas, kurio maksimumas būna prieš menstruacijas sukelia druskos užlaikymą, reiškia ir vandens užlaikymą. Tačiau progesteronas, kurio maksimali koncentracija taip pat pasiekiam priešmenstruaciniu laikotarpi – veikia priešingai. Būtų galima manyti, kad progesteronas turėtų subalansuoti estrogeno poveikį, tačiau taip neįvyksta ir ciklo metu organizmas sulaiko papildomą kiekį skysčių.

Fiziniai pratimai padeda pašalinti papildomą susikaupusio vandens kiekį su prakaitu, taip pat ir papildomą druskos kiekį. Perteklinio vandens pašalinimas reiškia, kad sumažėja skysčių kiekis aplink galvos smegenis, raumenis, virškinimo organus, o moteris mažiau pasiduoda depresijai, jaudinasi, ją mažiau pykina ir skauda galvą.

Fiziniai pratimai pasižymi ir kitu poveikiu. Stipriems ir normalaus ilgio juosmens raumenims mažiau būdingi spazmai nei silpniems – nusilpusiems dėl fizinių pratimų trūkumo ar blogos laikysenos (reikia pažymėti, kad gimnasto laikysena laikoma viena iš labiausiai nutolusių nuo biomechaniškai taisyklingos). Stiprūs ir paslankūs juosmens raumenys ne taip intensyviai reaguoja į dirginimą, kuris atsiranda padidėjus gimdai ir spaudžiant raumenis.
Pratimų metu apšyla ir išsitampo juosmens raumenys ir tai gali sumažinti spazmus. Spazmų sumažinimui derėtų atlikti ne tik pratimus juosmeniui bet ne mažiau svarbu ir tempimo pratimai pečių juostai (sumažina apatinės nugaros raumenų įtampas) bei blauzdos raumenis (kas taip pat sumažina apatinės nugaros raumenų įtampą). Kai kurie gydytojai mano, kad fiziniai pratimai gali prieštarauti prostaglandinų poveikiui, kurie verčia gimdą susitraukinėti gimdymo arba menstruacijų metu.

Kitų gydytojų manymu, galimas daiktas, kad fiziniai pratimai stimuliuodami endorfinų (skausmą slopinančių hormonų, kuriuos smegenys sau gamina) sintezę ir kažkokiu būdu slopina skausmą. Abi šios idėjos gali paaiškinti (nors ir ne iki galo) kodėl fiziniai pratimai gali sumažinti skausmus, o grįžus prie mažiau judraus gyvenimo būdo neretai skausmai vėl atsinaujina.

Daugelis gydytoju pataria moterims, kurias kamuoja skausmai menstruacijų metu atlikti treniruotę ratu, sudaryta iš kokių 6-10 pratimų ir skirtą pečių juostos tempimui bei pilvo preso raumenų stiprinimui. Gali būti naudingas ir tolygus aerobinis darbas (ne mažiau 30-ties minučių), jis padėtų iš organizmo pašalinti perteklinį skystį. Manoma, kad derinat aerobinių ir tempimo pratimų derinys gali padėti daugeliui moterų.

Fiziniai pratimai gali padėti daugeliui, bet ne visoms moterims. Tokiu atveju reikia ieškoti kitų būdų. Derėtų vartoti mažiau druskos, sumažinti druskos vartojimą vieną savaitę iki ciklo pradžios. Druska užlaiko vandenį ir gali sukelti pabrinkimą bei padidinti kraujo spaudimą. Cukrus ir kiti angliavandeniai taip pat sulaiko vandenį ląstelėse. Vaisiai, kuriuose yra daug vitamino C ar natūralūs diuretikai (šlapimą varantys) gali padėti atsikratyti skysčių perteklium. Tokį patį poveikį turi ir vitaminas C tablečių forma. Naudokite daugiau kalcio, net nežymus kalcio deficitas organizme gali sukelti spazmus menstruacijų metu ir padidinti dirglumą. Paparstai, maždaug 10 dienų iki menstruacijų pradžios kalcio lygis organizme sumažėja, tačiau to galima išvengti išgeriant vieną ar dvi stiklines pieno ar jogurto arba vartojant kalcį tablečių formoje. Vartojant kalcį papildomai reikia vartoti ir magnio, kad organizmas geriau įsisavintų kalcį dar turį būtį padidinamas ir vitamino D kiekis (400 santykinių vienetų per parą).

Naudokite papildomą geležies kiekį, menstruacijų metu jaučiamas silpnumas gali būti dėl nežymios anemijos, mažakraujystės. Be to, moterims ir taip reikia daugiau geležies nei vyrams. O moterys, kurių menstruacijos yra gausios ar jos naudojasi tokiomis apsisaugojimo priemonėmis kaip spiralės turėtų dar daugiau vartoti geležies. Jeigu iki menstruacijų likus savaitei pradėsite naudoti papildomą geležies kiekį, tai duos jums papildomai nuo 5 iki 10 procentų hemoglobino.
Galima naudoti akupresūrą. Akupresūra daugeliui moterų visai pašalina spazmus. Akupresūriniai taškai yra maždaug pagal kryžkaulio kontūrus.

Naudokite šilumą (šildykles, karštą arbatą, vonią, dušą), tačiau šilumos naudojimas gali būti dvejopo poveikio. Vienoms moterims jis gali sumažinti skausmu, o kitoms dar labiau padidinti. Jeigu skausmas stiprus ir nepraeina, būtinai kreipkitės į gydytoją. Jis gali paskirti vaistų, jeigu nepastebės sveikatos sutrikimų, priešingu atveju skirs atitinkamą gydymą.

Vaistai, naudojami gydyti artritus gali būti naudojami ir menstruaciniams spazmams gydyti. Jie naudojami jeigu jau atsirado spazmai arba jų tikimasi. Kai kurių gydytojų manymu tai mažiausiai pašalinių poveikių turinčios priemonės. Kitus medikamentus paprastai reikia naudoti visą mėnesį. Dauguma jų – tokie kaip natūralus progesteronas arba kiti hormonai, pasižymi pašaliniais poveikiais, o tai gali neigiamai paveikti sportinį rezultatą bei sveikatą. Preparatai, lėtinantys, veikiantys lytinių liaukų funkciją nėra nekalti. Jų poveikis sportiniams rezultatams mažai ištirtas. Pavieniai tyrimai rodo, kad jų vartojimas gali apsunkinti astma sergančių sportininkų būklę, sukelti pykinimą arba dujų kaupimąsi, o tai varžys nemažiau kaip spazmai. Šie medikamentai gali sukelti menstruacijų nereguliarumą (oligomenorėja, amenorėja).

Dažniausiai pasitaikantis neigiamas fizinių pratimų poveikis yra tas, kad menstruacijos tampa nereguliariomis. Praktiškai kiekvienos moters gyvenime būna laikotarpių kai kelis kartus menstruacijos laiku neprasideda. Tai gali būti susiję su darbo pamainos pasikeitimu, priaugus svorio, pabaigus mokslą, toli skraidant lėktuvu. Tai įprasta, nepavojinga organizmo reakcija į pasikeitusias aplinkos sąlygas. Be to, kai kurioms moterims neatsiranda nuo dviejų iki šešių menstruacijų per metus. Apklausų duomenys rodo, kad maždaug 70 proc. visų moterų turėjo menstruacijų sutrikimų per paskutinius metus.

Tačiau akivaizdu, kad įtemptos ištvermės treniruotės arba fizinis darbas gali sutrikdyti normalų ciklą. Paprastai, moterys, kurioms pranyko menstruacijos prabėga daugiau nei 50 km per savaitę, sveria mažiau nei 52 kg, arba nuo užsiėmimų pradžios prarado daugiau nei 10 kg svorio, jos jaunesnės nei 25 m ir niekada negimdė. Kodėl tik tokie faktoriai veikia menstruacijų reguliarumą kol kas nėra žinoma.

Mokslininkai nustatė, kad maždaug ketvirtadaliui sportininkių, kurių riebalinio audinio kiekis organizme yra mažiau nei 17 proc., menstruacijos yra nereguliarios arba jų skaičius per metus sumažėja iki minimumo (iki 6 kartų), arba jos visai išnyksta, kartais visiem metams. Anksčiau buvo manoma, kad riebalų praradimas sukelia medžiagų apykaitos ir hormoninės reguliacijos sutrikimus, o tai, savo ruoštu, sumažina galimybę gimdyti. Tokiu būdu, kuomet organizme yra mažai riebalų estrogeno gamybai ir normalaus nėštumo eigai, pati gamta stabdo ciklą.

Šiuo metu aišku, kad šio reiškinio aiškinimas yra žymiai sudėtingesnis. Kuomet moterys JAV karo akademijoje West-Point‘e atliko tokį pat sunkų fizinį darbą kaip ir vyrai, 75-iems jų procentams dviejų mėnesių bėgyje išnyko mėnesinės. Po trijų mėnesių, nors treniruotės vyko ir toliau, 45-iems procentams moterų mėnesinės taip ir nenormalizavosi (amenorėja). Pirmųjų metų pabaigoje 8-iems procentams moterų buvo stebima amenorėja, o 23-ims proc. – nereguliarios mėnesinės, nors riebalinio audinio kiekis visą laiką išliko apie 19 proc. Kitų tyrimų metu gydytoja endokrinologė M. Worren pastebėjo, kad atostogų metu balerinoms menstruacijos atsinaujindavo, nors tuo metu svorio jos ir nepriaugdavo.

Akivaizdu, kad riebalinio audinio kiekis yra tik vienas iš faktorių, įtakojančių amenorėjos atsiradimą. Jeigu menstruacijos pradingo po intensyvių fizinių krūvių arba emocinio streso labai jaudintis nevertėtų. Tokie pakitimai tik laikini. Kuomet moteris nustos intensyviai treniruotis, menstruacijos vėl atsinaujins, o šansai sėkmingai išnešioti ir normaliai pagimdyti kūdikį yra tokie patys kaip ir prieš intensyvias treniruotes. Dideli fiziniai krūviai gali tik laikinai sutrikdyti ciklą ir nesukelia ilgalaikių bei rimtų hormoninės reguliacijos sutrikimų. Fiziniai krūviai nepadarys moters panašios į vyrą, nepradės augti plaukai ir nepranyks kiti antriniai lytiniai požymiai. Tokie efektai gali atsirasti naudojant tam tikrus medicininius preparatus, bet ne nuo fizinio krūvio. Kai kurie sporto gydytojai mano, kad amenorėja yra visai normali organizmo būsena. Todėl nereikia dėl jos nerimauti (viskas susitvarkys savaime, sumažinus krūvius), išskyrus atvejus kuomet  pasireiškia tam tikri nenormalūs požymiai: kraujavimas tarp menstruacijų, stiprus kraujavimas menstruacijų metu, pieno išsiskirimas iš spenelių, didelių krešulių atsiradimas menstruacijų metu. Tokiu atveju nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją.

Tačiau, kiti gydytojai nesutinka su šiuo požiūriu ir mano, kad jeigu prieš tai buvusios reguliarios menstruacijos užtrunka daugiau nei 60 dienų reikia kreiptis į gydytoją ir jokio sutrikimo organizme negalima vertinti lengvabūdiškai. Problemos, kurios būdingos nesportuojančioms moterims, tiek pat būdingos ir sportuojančioms. Gleivinės augliai, ankstyvasis klimaksas, nėštumas – visa tai galima nustatyti tik pastoviai sekant savo sveikatą. Kai kurie specialistai mano, kad jeigu nėra menstruacijų gaminama per mažai estrogenų, todėl moteris yra per daug liesa.

Tačiau daugelis gydytojų sutaria, kad jeigu medicininių tyrimų metu nebuvo rasta jokių organinių pakitimų, kurie turėtų įtakos menstruacijų reguliarumui, moteris gali tęsti didelio intensyvumo treniruotes.  Jeigu nusprendus pastoti greičiausiai pakaks tik sumažinti fizinius krūvius ir mėnesinės taps reguliarios.
Nereguliarios mėnesinės jokiu būdu nereiškia, kad negalite pastoti ir tai negali būti vertinama kaip apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo priemonė.
Pirminė amenorėja – visai kitas dalykas. Jeigu merginai 16 metų ir jai dar nebuvo menstruacijų, didelė tikimybė, kad ji serga pirmine amenorėja t.y. visiškas menstruacijų nebuvimas. Merginoms menstruacijos atsiranda nuo 9 iki 16 metų amžiaus . Dažniausiai jos atsiranda 12,2 metų nesportuojančioms ir 13,6 – sportuojančioms, šokėjoms – 15,3. Kol kas neaišku kodėl sportininkėms ir šokėjoms menstruacijos prasideda vėliau. Gali būti, kad fiziniai krūviai atitolina lytinę branda dviems-trims metams. Vėlesnės menstruacijos merginų reprodukcinės funkcijos neigiamai neveikia. Iki mėnesinių atsiradimo merginoms vystosi antriniai lytiniai požymiai: auga krūtinė, auga plaukai ant gaktos ir pažastyse. Paprastai šie požymiai tokiu eiliškumu ir atsiranda. Visi šie procesai yra kontroliuojami hipotalamo. Jis taip pat kontroliuoja kūno temperatūrą, apetitą, nuotaika, troškulio jausmą, emocijas, kraujotakos pagreitėjimą fizinių krūvių metu, širdies, pilvo organų, liaukų, inkstų funkciją, stimuliuoja kiaušidžių funkciją. Kiaušidės išskiria estrogenus, kurie sukelia aktyvų krūtų liaukų augimą ir lytinių organų formavimąsį bei stimuliuoja riebalinio audinio augimą.

Ginekologai mano, kad iki 14 metų amžiaus nederėtų jaudintis jeigu neprasideda menstruacijos, ypač jeigu mergaitė sportuoja sporto šaką kuriai reikalingas mažas svoris. Jeigu mergaitei iki 15-os metų neišryškėja antrinai lytiniai požymiai – neauga krūtys, neatsiranda plaukai ant gaktos, tuomet reikia kreiptis į gydytojus. Tačiau jeigu mergina atrodo normaliai, menstruacijos gali neatsirasti ir iki 16-os metų, bet tai gali būti laikoma norma. Jeigu mergaitė šokėja, dailiojo čiuožimo ar šokių ant ledo šokėja, gimnastė, tuomet menstruacijos gali neatsirasti ir iki septyniolikos ar net aštuoniolikos metų. Kuomet jai prasidės menstruacijos ji greitai pavys savo bendraamžes lytiniu brendimu.

Moters lytinis vystimosi ir sporto santykis yra individualus ir iki galo neištirtas. Menstruacijų nebūvimas, o menstruacijų nebūvimas dar nereiškia sveikatos sutrikimų. Tačiau tai turi nuspręsti gydytojas. Jeigu menstruacijų nėra ilgau nei 60 būtinai kreipkitės į gydytoją.